Aplinkos ministerijos kvietimas: fiksuokite retas rūšis ir padėkite jas išsaugoti
Pavasaris ir vasara – puikus metas stebėti gamtą, kai viskas žydi, paukščiai peri, o žinduoliai augina jauniklius. Šiuo laikotarpiu dažnai galime pastebėti ne tik įprastus, bet ir retus ar saugomus gyvūnus, augalus bei grybus. Aplinkos ministerija kviečia visus gamtos mylėtojus ne tik džiaugtis tokiais atradimais, bet ir aktyviai prisidėti prie jų išsaugojimo, registruojant pastebėtas saugomas rūšis Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS).
Kas yra SRIS ir kaip ji veikia?
SRIS – tai sistema, leidžianti kiekvienam Lietuvos gyventojui registruoti retų ar saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietes, teikti prašymus gauti informaciją apie rūšių paplitimą konkrečiose teritorijose bei prisidėti prie vertingų duomenų kaupimo. Šie duomenys yra nepaprastai svarbūs, nes jais remiantis planuojamos saugomų teritorijų ribos, nustatomi ūkinės veiklos ribojimai ir priimami kiti svarbūs aplinkosaugos sprendimai.
Europinis plačiaausis – viena iš saugomų rūšių
Neseniai Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas užfiksavo Lietuvoje gana retai pastebimą šikšnosparnį – europinį plačiaausį. Šią rūšį galima atpažinti iš ausų, kurios suaugusios pagrindais galvos viršuje.
Įdomūs faktai apie europinį plačiaausį: Pastaraisiais metais dažniausiai aptinkamas Vidurio Lietuvoje, nors radaviečių užregistruota ir vakarinėje bei rytinėje Lietuvos dalyse. Jo buveinės – seni lapuočių medynai. Jis mėgsta dienoti po atšokusia medžių žieve ir dažnai keisti vietas. Europinis plačiaausis skraido greitai ir vikriai, ties medžių viršūnėmis arba žemai virš vandens, o gamtoje gali gyventi net iki 23 metų.
Plačiau su šia rūšimi galite susipažinti čia.
Kodėl svarbu registruoti pastebėtas rūšis?
Į SRIS įvesta informacija – pavyzdžiui, apie juodojo gandro lizdą, reto plėšriojo paukščio buveinę ar nykstančio augalo augavietę – padeda suteikti teisinę apsaugą konkrečiai vietovei, užtikrinti realią galimybę rūšiai išlikti, kaupti mokslinius duomenis apie rūšių paplitimą ir stebėti populiacijų pokyčius laike.
Kaip prisijungti prie SRIS ir teikti duomenis?
Prisijungimas prie sistemos vyksta per elektroninius valdžios vartus (VIISP), naudojantis Smart-ID, elektroniniu parašu arba bankininkystės priemonėmis. Prisijungus galima teikti duomenis interaktyviame žemėlapyje, pateikti prašymus dėl informacijos gavimo ar prieigos suteikimo. Gavus specialią prieigą, taip pat galima peržiūrėti tikslias radaviečių koordinates ir vertinti kitų naudotojų pateiktų duomenų tikslumą.
Ką dar galima rasti SRIS sistemoje?
Saugomų rūšių informacinėje sistemoje taip pat galima peržiūrėti apibendrintus rūšių paplitimo žemėlapius, atsisiųsti leidinį „Raudonoji knyga”, rasti informaciją apie rūšių teisinį statusą ir sekti naujienas apie retų rūšių būklę Lietuvoje.
pilieciumokslas.lt 