Author: monika

  • Žiedinė statyba prasideda nuo žmonių: kaip įtraukti piliečius į statybinių medžiagų „antrą gyvenimą“

    Žiedinė statyba prasideda nuo žmonių: kaip įtraukti piliečius į statybinių medžiagų „antrą gyvenimą“

    Įsivaizduokite įprastą situaciją: renovuojate butą ar namą. Išnešate senas duris, plyteles, lentas, radiatorių, gal net langus. Dalis jų dar visai „gyvi“ – tik nebemadingi arba netinkantys jūsų projektui. Vis dėlto dažniausiai jie keliauja į atliekų srautą.

    Kodėl tai svarbu? Todėl, kad moksliniai tyrimai rodo: statybos sektorius yra vienas didžiausių pasaulinės energijos vartotojų. Jungtinių Tautų aplinkos programos duomenimis, pastatų statyba ir eksploatavimas sudaro daugiau nei trečdalį pasaulinio energijos vartojimo. Kiti tyrimai atskleidžia ir dar vieną paradoksą – nors daugiau kaip 90% pastatų „turinio“ teoriškai galėtų būti panaudota pakartotinai, realybėje po griovimo „antrą gyvenimą“ gauna tik apie 20–30% statybinių medžiagų. Šie skaičiai leidžia daryti svarbią išvadą: problema nėra vien technologinė. Tyrimai pabrėžia, kad pakartotinis statybinių medžiagų naudojimas stringa ne todėl, kad trūksta sprendimų, o todėl, kad nepakankamai susijungia žmonės, informacija ir pasitikėjimas. Būtent dėl šios priežasties piliečių įsitraukimas tampa lemiamu veiksniu.

    Kalbant apie žiedinę ekonomiką statybose, dažnai daug dėmesio skiriama įmonėms – rangovams, griovimo ar perdirbimo sektoriui. Tačiau analizuojant skirtingų šalių patirtis ir skaitmenines statybinių medžiagų mainų platformas, matyti, kad svarbią vietą jose užima galutiniai naudotojai – individualūs būsto savininkai ir „pasidaryk pats“ entuziastai. Tai rodo, kad žiediniais principais paremta statyba negali vykti vien „tarp profesionalų“.

    Tyrimai leidžia piliečių vaidmenį matyti daug plačiau. Gyventojai yra medžiagų savininkai, kurie po remonto sprendžia, ar medžiagas išmesti, ar perduoti kitam. Jie yra pirkėjai, galintys sąmoningai rinktis pakartotinai naudojamas medžiagas. Jie taip pat yra nuomonės formuotojai, kurių patirtys skatina pasitikėjimą ar nepasitikėjimą tokiais sprendimais bendruomenėse. Galiausiai, piliečiai tampa ir spaudimo šaltiniu, kai jų poreikiai pradeda daryti įtaką savivaldybių sprendimams, taisyklėms ir paskatoms.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama, kad šį procesą gali paspartinti skaitmeninės platformos. Jos padeda ne tik sujungti pasiūlą ir paklausą, bet ir kurti skaidrumą, atsekamumą bei pasitikėjimą – savybes, kurios yra itin svarbios kalbant apie naudotas statybines medžiagas. Vis dėlto tyrimai taip pat aiškiai rodo: technologijos pačios savaime žiedinės ekonomikos neužtikrina.

    Platformų sėkmė priklauso nuo to, ar jos geba įtraukti žmones. Analizuojant skirtingus pavyzdžius matyti, kad piliečių įsitraukimas stiprėja tada, kai kuriamas pasitikėjimas, pateikiama aiški ir praktiška informacija, o pats dalyvavimas yra paprastas ir prasmingas. Žmonės dažnai nesirenka pakartotinio naudojimo ne dėl nenoro, o dėl neaiškumo – kaip išmontuoti, ar medžiaga tinkama, ar ji bus kam nors naudinga.

    Kai šios kliūtys sumažinamos, individualūs sprendimai pradeda kauptis. Tyrimai rodo, kad ilgainiui tai virsta bendruomeninėmis praktikomis: žmonės dalijasi patirtimi, rekomenduoja vieni kitiems, jungiasi prie vietinių iniciatyvų. Taip žiedinė statyba ima veikti ne kaip pavienis eksperimentas, o kaip socialinis procesas.

    Todėl žiedinė ekonomika statybose yra ne vien technologijų ar reguliavimo klausimas. Moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad jos sėkmė priklauso nuo žmonių – nuo kasdienių piliečių sprendimų, pasitikėjimo ir noro dalyvauti. Kai piliečiui tai padaryti yra paprasta, saugu ir prasminga, statybinės atliekos ima virsti tuo, kuo jos iš tiesų gali būti – ištekliais, turinčiais antrą gyvenimą.


    Tyrimo rezultatai gauti vykdant projektą „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ (Projekto Nr. S-A-UEI-23-5, ŠMSM)

  • VU vyksta Atvirojo mokslo konferencija

    VU vyksta Atvirojo mokslo konferencija

    Vilniaus universiteto biblioteka kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ (Open Science Today and Tomorrow), kuri vyks 2025 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilniuje. Renginys atviras visiems, galima dalyvauti gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Konferencijos metu Lietuvos ir Europos šalių pranešėjai aptars atvirojo mokslo politikos, infrastruktūros, duomenų valdymo, etikos ir bendradarbiavimo klausimus. Tai puiki proga sužinoti naujausias tendencijas, pasidalyti patirtimi ir užmegzti ryšius su atvirojo mokslo ekspertais.

    Renginį moderuos dr. Monika Mačiulienė, Piliečių mokslo asociacijos vadovė.

    Registracijos nuoroda ir visa programa – Vilniaus universiteto bibliotekos svetainėje.


    Kviečiame jungtis prie diskusijų apie atvirojo mokslo dabartį ir ateitį!

  • Urban Tree Guard projektas kviečia dalyvauti apklausoje

    Urban Tree Guard projektas kviečia dalyvauti apklausoje

    Šiuo metu vykdomos COST veiklos CA20132 „Urban Tree Guard“ tikslas – stiprinti Europos miestų medžių ir želdynų apsaugą nuo kenkėjų bei ligų, skatinant tarpdisciplininį bendradarbiavimą, dalijimąsi žiniomis ir naujų sprendimų kūrimą. Projektas jungia daugiau nei du šimtus narių iš 37 šalių, tarp jų mokslininkus, politikos formuotojus ir praktikų bendruomenes, siekiančias tvaresnių miestų ekosistemų.

    Šiame tinkle parengta studentų apklausa siekia išgirsti universiteto ir pouniversitetinių studijų studentų požiūrį į miesto medžių bioapsaugą. Kviečiame prisidėti prie šio tarptautinio tyrimo – jūsų atsakymai padės geriau suprasti, kaip įvairių sričių jaunoji karta vertina medžių apsaugos svarbą miestuose ir kokių veiksmų, jų manymu, reikėtų imtis.

    Dalyvaukite apklausoje čia:
    👉 Užpildykite klausimyną

  • „Green Stories“: tarpdisciplininis projektas, kviečiantis visuomenę veikti biologinės įvairovės labui

    „Green Stories“: tarpdisciplininis projektas, kviečiantis visuomenę veikti biologinės įvairovės labui

    2024 m. kovo mėnesį startavo tarpvalstybinis projektas „Green Stories“ (LL-00188), finansuojamas pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą įgyvendina Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kartu su Daugpilio universitetu. Iniciatyva skirta biologinės įvairovės išsaugojimui, aplinkosauginio sąmoningumo stiprinimui ir gyventojų įtraukimui į mokslu grįstas veiklas.

    Vienas iš svarbių projekto akcentų – piliečių įsitraukimas ne kaip stebėtojų, bet kaip aktyvių gamtosaugos ir duomenų rinkimo dalyvių. Projekto veiklos apima retų ir istorinių augalų inventorizacijas saugomose teritorijose, edukacinių programų kūrimą moksleiviams ir visuomenei, praktinius mokymus bei pažintinių erdvių vystymą. Surinkti duomenys papildys nacionalines duomenų bazes, o naujai kuriami katalogai ir informaciniai šaltiniai bus prieinami plačiajai visuomenei.

    Palūšėje įkuriama „Mėnulio laboratorija“ – naujas mokslo ir edukacijos centras, skirtas eksperimentams su augalų auginimu simuliacinėmis sąlygomis. Greta atsiras ir istorinių augalų ekspozicinis sodas, skatinantis nykstančių kultūrinių rūšių atpažinimą ir išsaugojimą. Tuo pačiu Daugpilio universiteto tyrimų centre „Ilgas“ bus kuriamos demonstracinės erdvės, edukacinės lauko klasės, sėklų bankas ir atkuriamos dirbtinės buveinės.

    Projektas remiasi bendradarbiavimu tarp gamtosauginių institucijų ir mokslo bendruomenės – partneriais tampa ir Lietuvos universitetai: Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas. Tokia partnerystė atveria galimybes integruoti tarpdisciplininius ir piliečių mokslu grįstus sprendimus ne tik į mokslinius tyrimus, bet ir į viešąją erdvę.

    „Green Stories“ demonstruoja, kad biologinės įvairovės apsauga gali būti grindžiama ne vien ekspertinėmis žiniomis, bet ir visuomenės dalyvavimu. Projektas tampa platforma, kurioje susitinka ekologija, švietimas, mokslas ir vietos bendruomenės – formuodami praktinį pagrindą piliečių mokslui Lietuvos kontekste.

    Daugiau informacijos: Projekto profilis Interreg svetainėje

  • Padėkite formuoti piliečių mokslo ateitį Ukrainos universitetuose

    Padėkite formuoti piliečių mokslo ateitį Ukrainos universitetuose

    Piliečių mokslas keičia mūsų požiūrį į tyrimus ir bendruomenės įsitraukimą, mažindamas atskirtį tarp akademinių institucijų ir visuomenės. Jei esate dalyvavę piliečių mokslo projektuose jūsų įžvalgos gali padėti formuoti šios inovatyvios srities ateitį Ukrainoje.

    Dr. Olena Skuibida, Nacionalinio universiteto Zaporožės politechnikos docentė, vykdo apklausą apie piliečių mokslo įgyvendinimą aukštojo mokslo institucijose. Šia apklausa siekiama skleisti sėkmingo piliečių mokslo projektų įgyvendinimo patirtį Ukrainos universitetuose, identifikuoti pagrindinius veiksnius, kurie prisideda prie piliečių mokslo projektų sėkmės, ir rasti sprendimus bendrosioms problemoms. Tyrimo rezultatai padės formuoti strategiją piliečių mokslo plėtrai bei skatinti bendradarbiavimą tarp akademinių institucijų ir bendruomenių.

    Tyrėja kviečia universitetų administracijos, mokslo ir studijų darbuotojus užpildyti apklausos anketą. Apklausos pildymas užtruks 15 minučių.

    Nuoroda į tyrimą: https://forms.gle/jDkHZPTk5YtSY7Sv7

  • Aplinkos ministerijos kvietimas: fiksuokite retas rūšis ir padėkite jas išsaugoti

    Aplinkos ministerijos kvietimas: fiksuokite retas rūšis ir padėkite jas išsaugoti

    Aplinkos ministerijos kvietimas: fiksuokite retas rūšis ir padėkite jas išsaugoti

    Pavasaris ir vasara – puikus metas stebėti gamtą, kai viskas žydi, paukščiai peri, o žinduoliai augina jauniklius. Šiuo laikotarpiu dažnai galime pastebėti ne tik įprastus, bet ir retus ar saugomus gyvūnus, augalus bei grybus. Aplinkos ministerija kviečia visus gamtos mylėtojus ne tik džiaugtis tokiais atradimais, bet ir aktyviai prisidėti prie jų išsaugojimo, registruojant pastebėtas saugomas rūšis Saugomų rūšių informacinėje sistemoje (SRIS).

    Kas yra SRIS ir kaip ji veikia?

    SRIS – tai sistema, leidžianti kiekvienam Lietuvos gyventojui registruoti retų ar saugomų augalų, gyvūnų ar grybų radavietes, teikti prašymus gauti informaciją apie rūšių paplitimą konkrečiose teritorijose bei prisidėti prie vertingų duomenų kaupimo. Šie duomenys yra nepaprastai svarbūs, nes jais remiantis planuojamos saugomų teritorijų ribos, nustatomi ūkinės veiklos ribojimai ir priimami kiti svarbūs aplinkosaugos sprendimai.

    Europinis plačiaausis – viena iš saugomų rūšių

    Neseniai Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės patarėjas Mindaugas Kirstukas užfiksavo Lietuvoje gana retai pastebimą šikšnosparnį – europinį plačiaausį. Šią rūšį galima atpažinti iš ausų, kurios suaugusios pagrindais galvos viršuje.

    Įdomūs faktai apie europinį plačiaausį: Pastaraisiais metais dažniausiai aptinkamas Vidurio Lietuvoje, nors radaviečių užregistruota ir vakarinėje bei rytinėje Lietuvos dalyse. Jo buveinės – seni lapuočių medynai. Jis mėgsta dienoti po atšokusia medžių žieve ir dažnai keisti vietas. Europinis plačiaausis skraido greitai ir vikriai, ties medžių viršūnėmis arba žemai virš vandens, o gamtoje gali gyventi net iki 23 metų.

    Plačiau su šia rūšimi galite susipažinti čia.

    Kodėl svarbu registruoti pastebėtas rūšis?

    Į SRIS įvesta informacija – pavyzdžiui, apie juodojo gandro lizdą, reto plėšriojo paukščio buveinę ar nykstančio augalo augavietę – padeda suteikti teisinę apsaugą konkrečiai vietovei, užtikrinti realią galimybę rūšiai išlikti, kaupti mokslinius duomenis apie rūšių paplitimą ir stebėti populiacijų pokyčius laike.

    Kaip prisijungti prie SRIS ir teikti duomenis?

    Prisijungimas prie sistemos vyksta per elektroninius valdžios vartus (VIISP), naudojantis Smart-ID, elektroniniu parašu arba bankininkystės priemonėmis. Prisijungus galima teikti duomenis interaktyviame žemėlapyje, pateikti prašymus dėl informacijos gavimo ar prieigos suteikimo. Gavus specialią prieigą, taip pat galima peržiūrėti tikslias radaviečių koordinates ir vertinti kitų naudotojų pateiktų duomenų tikslumą.

    Ką dar galima rasti SRIS sistemoje?

    Saugomų rūšių informacinėje sistemoje taip pat galima peržiūrėti apibendrintus rūšių paplitimo žemėlapius, atsisiųsti leidinį „Raudonoji knyga”, rasti informaciją apie rūšių teisinį statusą ir sekti naujienas apie retų rūšių būklę Lietuvoje.

    Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

  • Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia prisidėti prie „Transkribus“ projekto

    Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia prisidėti prie „Transkribus“ projekto

    Lietuvos valstybės istorijos archyve dvi dienas vyko „Transkribus“ mokymai, kuriuos vedė Švedijos Nacionalinio archyvo specialistai Olof Karsvall ir Karl-Magnus Johansson. Jie supažindino dalyvius su dirbtinio intelekto įrankiu, padedančiu sunkiai įskaitomus rankraštinius tekstus paversti spausdintiniu formatu.

    Šis metodas leidžia lengviau prieiti prie istorinių šaltinių, ypač tų, kurie parašyti rusėnų, rusų ar lenkų kalbomis – būtent tokių dokumentų archyve yra apie 98 procentus, o jie apima XV a. – XX a. pradžią.

    Mokymuose dalyvavo darbuotojai iš įvairių atminties institucijų. Visi kartu mokėsi, kaip „išmokyti kompiuterį“ atpažinti kirilicos ženklus ir perrašyti senus dokumentus kuo tiksliau. Kad sistema veiktų sklandžiai, ją reikia nuolat pildyti duomenimis.

    Švedų patirtis rodo, kad „Transkribus“ paprasta naudoti, o svarbiausia – ji leidžia įtraukti savanorius. Todėl Lietuvos valstybės istorijos archyvas kviečia visus, kurie moka rusų kalbą, turi kompiuterinio darbo įgūdžių ir domisi istorija, prisijungti prie šios iniciatyvos kaip savanorius. Tai prasmingas darbas, kuriam tikrai pravers jūsų pagalba.

    Daugiau informacijos rasite čia.

  • Vilniaus Universitetas kviečia dalyvauti tarptautinėje piliečių mokslo konferencijoje

    Vilniaus Universitetas kviečia dalyvauti tarptautinėje piliečių mokslo konferencijoje

    2025m. balandžio 29d. Vilniaus universitetas kviečia į pirmą kartą organizuojamą tarptautinę konferenciją, skirtą piliečių mokslo temai. Šis renginys suburs mokslininkus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, bibliotekų specialistus, studentus ir visus, besidominčius piliečių mokslo praktika, norinčius plėsti žinias bei dalintis patirtimi.

    Konferencijos metu bus nagrinėjama, kaip piliečių mokslas gali įsitvirtinti akademinėje aplinkoje ir tapti prasminga bendradarbiavimo su visuomene forma. Pranešėjai kalbės apie piliečių metodų taikymą tiriamojoje veikloje, jų ryšį su socialiniais pokyčiais ir tarpdisciplininėmis partnerystėmis. Taip pat, bus pristatytos bendruomenių įsitraukimo patirtys bei novatoriškos piliečių mokslo iniciatyvos Europoje.

    Renginio pranešėjai:

    • Anne Kathrine Overgaard ir Thomas Kaarsted (Pietų Danijos universitetas), pranešimo tema: „Citizen Science: Libraries as Enablers of Impactful Research and Community Engagement“
    • Prof. Eglė Butkevičienė (Kauno technologijos universitetas), pranešimo tema: „Citizen Science Ecosystem: Concept and Context“
    • Dr. Etienne Serbe (Makso Planko institutas / LMU, Backyard Brains), pranešimo tema: „Citizen Science – in and out of the Lab“
    • Gintaras Jonaitis (VILNIUS TECH), pranešimo tema: „How Engineers Like to Play. Technologies that Engage Citizens in Participation (Communication) with Scientists“
    • Dr. Giedrė Godienė (Vilniaus universitetas), pranešimo tema: „Participatory Joint GIS Mapping: Citizens Science and Sense of Belonging

    Norint dalyvauti renginyje yra būtina registracija: registracijos nuoroda.

    Renginio kalba – anglų

    Renginio programa

    Kilus klausimų, kreipkitės: Tel. 0 5 219 5061, El. p. indra.giraite@mb.vu.lt

  • Mokslinė diskusija „Visuomenės pasitikėjimo mokslu ir mokslo komunikacijos reikšmė skaitmeniniame amžiuje“

    Mokslinė diskusija „Visuomenės pasitikėjimo mokslu ir mokslo komunikacijos reikšmė skaitmeniniame amžiuje“

    Tarptautinės SOCIN`24 konferencijos metu birželio 26d. organizuojama mokslinė diskusija, aktualia komunikacijos mokslui tematika „Visuomenės pasitikėjimo mokslu ir mokslo komunikacijos reikšmė skaitmeniniame amžiuje“ (angl. Decoding public trust and science communication in the digital age).

    Panelinę sesiją organizuoja LMT finansuojamo projekto INFODEMIJA vadovė dr. Mačiulienė bei MRU Komunikacijos instituto mokslininkai. Diskusijai bus pristatyti projektų INFODEMIJA (P-VIS-23-57), MARTINI (CHIST-ERA-22-1) bei CLIMAS (Horizon Europe Nr. 101094021) rezultatai bei mokslinė įžvalgos.

    Diskusijoje bus nagrinėjama visuomenės pasitikėjimo mokslu problematika, aptariamos kovos su dezinformacija strategijos ir mokslininkų sukurti įrankiai. 

    Dalyvauti susitikime kviečiami tiek mokslininkai, tiek visi netikrų žinių problematika besidomintys, suinteresuoti asmenys. 

    SOCIN`24 konferencija vyks MRU patalpose birželio 25-27d.

    INFODEMIJA: „Pasitikėjimo mokslu didinimas kaip priemonė stiprinant visuomenės atsparumą netikroms žinioms (angl. fake news) klimato kaitos kontekste”

    MARTINI: Kenkėjiškų paskyrų profiliavimas ir aptikimas skaitmeniniuose socialiniuose tinkluose naudojant dirbtinį intelektą“

    CLIMAS: Įrankių rinkinys, skirtas įtraukti piliečius į pasiruošimą klimato kaitos padariniams įveikti”.

  • Nuotolinė paskaita „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“

    Nuotolinė paskaita „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“

    Balandžio 18 d. įvykęs Piliečių mokslo mėnesiui paminėti skirtas renginys „iNaturalist: kaip pažįstant gamtą prisidėti prie mokslinių atradimų?“ sutraukė gausų dalyvių būrį. Pasitelkdami „iNaturalist“ programėlę, renginio dalyviai praktiškai išbandė piliečių mokslo metodą ir atrado daugiau nei 50 skirtingų biologinių rūšių, įsikūrusių VU bibliotekos MKIC pašonėje! Renginio sėkmės pakylėti, kviečiame pratęsti pažintį su piliečių mokslu, šįkart, į piliečių mokslo fenomeną žvelgiant iš teorinės perspektyvos, ir dalyvauti balandžio 30 d. 10 val. vyksiančioje nuotolinėje paskaitoje „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“. Renginį ves Lietuvos Piliečių mokslo asociacijos vadovė dr. Monika Mačiulienė. Monika jau ne vienus metus užsiima aktyvia piliečių mokslo idėjų populiarinimo ir sklaidos veikla ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Džiaugiamės suteikta galimybe piliečių mokslu besidominčiai bendruomenei pristatyti aktualias piliečių mokslo tendencijas, kurios Lietuvoje lieka mokslinių tyrimų periferijoje.

    Piliečių mokslo metodas yra visose mokslo srityse taikytinas tyrimo metodas, tad nenuostabu, kad piliečių mokslo projektai stebina savo įvairove, į kurią patenka tiek lokalūs ekosistemų, tiek kosmoso platybių tyrinėjimai. Renginio metu susipažinsite su šia įvairove, piliečių mokslo metodo teoriniais pagrindais, jį grindžiančiais principais ir gerosiomis praktikomis. Taip pat sužinosite, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria piliečių mokslas, skindamasis kelią ne tik į profesionalių mokslininkų, bet ir į mokslininkų mėgėjų (piliečių) gretas. Kartu ieškosime būdų, kaip skatinti piliečių mokslo idėjų sklaidą Lietuvoje, siekdami, kad akademinė bendruomenė ir patys piliečiai atrastų piliečių mokslą ir pasinaudotų jo teikiamomis galimybėmis, sprendžiant aktualias nūdienos problemas.

    Renginio data ir laikas: 2024 m. balandžio 30 d. 10.00 val. Renginys vyks nuotoliniu būdu.

    Kviečiame registruotisregistracija