Category: Naujienos

Europos Komisija skelbia du naujus Horizon Europe kvietimus, tiesiogiai susijusius su piliečių mokslu ir visuomenės įtraukimu į tyrimus. Lietuvos institucijos atitinka dalyvavimo kriterijus.

Kvietimas HORIZON-WIDERA-2027-05-ERA-04 kviečia teikti paraiškas organizacijas, siekiančias stiprinti visuomenės dalyvavimą mokslinių tyrimų srityje ir ugdyti mokslinį raštingumą.

Kitas kvietimas – HORIZON-WIDERA-2027-05-ERA-03 – kviečia miestus ir partnerius kurti ir įgyvendinti programą „Science Comes to Town 2029″, jungiančią piliečius ir mokslą per dalyvaujamuosius renginius. Terminas taip pat 2027 m. kovo 11 d.

Nors terminas dar negreit, paraiškas rekomenduojama pradėti rengti iš anksto – ES projektuose partnerių paieška ir dokumentų rengimas paprastai užtrunka kelis mėnesius.

Daugiau informacijos rasite Horizon Europe finansavimo ir konkursų portale, o kvietimų apžvalgą Europos mokslinių tyrimų erdvės platformoje.

Nuotrauka: Campaign Creators / Unsplash

Šiemet Lietuvos entomologų draugija kviečia piliečius padėti surasti retą drugelį – gencijoninį melsvį. Tai puiki proga kiekvienam gamtos mylėtojui prisidėti prie realaus mokslinio tyrimo.

2026 metų vabzdžio akcijos objektu pasirinktas gencijoninis melsvys (Phengaris alcon) – reta ir saugoma dieninių drugių rūšis, priklausanti melsvių (Lycaenidae) šeimai. Tai viena įdomesnių Europos drugių rūšių dėl savo sudėtingo gyvenimo ciklo.

Lietuvoje gencijoniniai melsviai paplitę lokaliai – jie vystosi ant melsvojo gencijono (Gentiana cruciata) ir yra susiję su sausomis pievomis. Nors šis augalas auga beveik visoje šalyje, pats drugys randamas tik pavienėse, izoliuotose vietose.

Kaip prisidėti? Labai paprastai – išėję į gamtą, ieškokite gencijoninių melsvių sausose pievose ir šlaituose. Pastebėję – nufotografuokite ir užregistruokite stebėjimą iNaturalist platformoje. Kiekvienas iš mūsų gali padedėti mokslininkams geriau suprasti šios retos rūšies paplitimą Lietuvoje ir imtis tinkamų apsaugos priemonių.

Tai puikus pavyzdys, kaip piliečių mokslas veikia praktiškai – be specialių žinių ar įrangos, tik su telefonu rankoje galite tiesiogiai prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

Nuorodos: Daugiau informacijos apie gencijoninį melsvį rasite Lietuvos entomologų draugijos svetainėje, o stebėjimus galite registruoti iNaturalist platformoje.

Nuotrauka: Oscabla / Unsplash

Šiais metais Vilniaus universitete jau trečius metus iš eilės minimas Piliečių mokslo mėnuo. VU bibliotekos naujienlaiškyje „Mokslo atvirukas” keliamas svarbus klausimas: kokius piliečių mokslo privalumus ir trūkumus mato akademinė bendruomenė? 

Tyrimas parodė, kad iš 895 nagrinėtų piliečių mokslo projektų net 75,3 proc. nebuvo paskelbę nė vienos recenzuotos publikacijos, o vidutiniškai iki pirmos publikacijos paskelbimo praeidavo nemažai laiko. Tai kelia svarbų klausimą – ar piliečių mokslas visada duoda apčiuopiamų mokslinių rezultatų?

Tačiau tai nereiškia, kad piliečių mokslas nevertas dėmesio – priešingai. Piliečių mokslo projektai surenka duomenis, kurių profesionalūs mokslininkai vieni surinkti negalėtų, skatina visuomenės pasitikėjimą mokslu ir ugdo kritinį mąstymą. VU biblioteka ragina tyrėjus ir institucijas aktyviau ieškoti būdų, kaip padaryti piliečių mokslo rezultatus prieinamesnius ir moksliniu požiūriu vertingesnius.

Svarbu, kad prieinamumas neliktų vien tik mokslininkų rūpestis – tuo privalo būti suinteresuotos ir institucijos, leidėjai ir universitetai turėtų jį vertinti kaip svarbų mokslinės veiklos poveikio komponentą, o finansuotojai reikalauti, kad viešosiomis lėšomis finansuojamų projektų rezultatai būtų iš tiesų viešai prieinami.

Visą VU bibliotekos naujienlaiškį „Mokslo atvirukas” rasite VU bibliotekos puslapyje.

Jau šį penktadienį, gegužės 23 dieną, visoje Europoje minima Taksonomijos diena. Kiekvienas gali prisidėti prie kampanijos ir padėti išsaugoti biologinę įvairovę.

Taksonomija – mokslas, klasifikuojantis ir įvardijantis gyvąją gamtą – yra biologinės įvairovės apsaugos pagrindas. Tačiau ši sritis vis labiau trūksta specialistų ir visuomenės dėmesio.

Kampanija #NameItToSaveIt kviečia piliečius visoje Europoje gegužės 23 dieną aktyviai dalyvauti — stebėti gamtą, fotografuoti gyvūnus ir augalus, registruoti atradimus mokslinėse platformose. Kiekvienas pastebėjimas padeda mokslininkams geriau suprasti rūšių paplitimą ir išlikimą.

Tai puiki galimybė ir Lietuvos piliečiams — mūsų gamta turtinga, o duomenų apie daugelį rūšių vis dar trūksta.

Kaip dalyvauti:

-Stebėkite gamtą aplink save

-Fotografuokite augalus, gyvūnus, grybus

-Registruokite pastebėjimus platformose iNaturalist ar pan.

-Dalinkitės su #NameItToSaveIt

Nuorodos:Daugiau informacijos rasite ECSA kampanijos puslapyje.

Nuotrauka: Aarn Giri / Unsplash

Europos Komisijos kasmetinė Piliečių Mokslo Premija – vienas prestižiškiausių piliečių mokslo apdovanojimų Europoje – šiemet vėl rengiasi paskelbti nugalėtojus. Rezultatų laukiama birželį, o ceremonija vyks rugsėjį Lince.

Europos Komisija patikėjo Ars Electronica organizuoti šį prestižinį konkursą. Premija įtraukta į stambų Horizon Europe projektą IMPETUS ir skiriama kasmet.

Premija atvira iniciatyvoms, veikiančioms Europos mokslinių tyrimų erdvėje ir įtraukiančioms piliečius į mokslinę veiklą siekiant mokslinės pažangos bei socialinės naudos. Ceremonija tradiciškai vyksta Ars Electronica festivalyje rugsėjį, o dalyvavimas konkurse nemokamas. 

Premijų struktūra: Didžioji premija (60 000 EUR) už išskirtinį pilietinės visuomenės įgalinimą; dvi kategorijų premijos (po 20 000 EUR); 27 garbės paminėjimai.

2025 metų didžiąją premiją laimėjo projektas HEROINES – už romų moterų įtraukimą į paveldo tyrimą Serbijoje. Tai įkvepiantis pavyzdys, rodantis, kad premija vertina ne tik technologines, bet ir socialines bei humanitarines iniciatyvas, o tai atveria duris ir Lietuvos tyrėjams.

Lietuvos institucijos, vykdančios ar vykdžiusios piliečių mokslo projektus, atitinka dalyvavimo kriterijus. Paraiškas galima teikti kiekvienais metais sausio-kovo mėnesiais.

Daugiau informacijos rasite ES Piliečių Mokslo Premijos puslapyje, o apie IMPETUS projektą — IMPETUS svetainėje.

Nuotrauka: Markus Spiske / Unsplash

Daugiau nei 25 000 Europos moksleivių, įskaitant Lietuvos vaikus, tapo tikrais mokslininkais. Moksleiviai renka duomenis apie plastiko taršą upėse ir tiesiogiai prisideda prie Europos aplinkos tyrimų.

Tai, kas prasidėjo kaip nedidelis projektas Vokietijoje, Portugalijoje ir Slovėnijoje, išaugo į visos Europos judėjimą, apimantį 14 šalių. Tik per trejus metus daugiau nei 25 000 jaunų europiečių dalyvavo daugiau kaip 1 200 mėginių ėmimo kampanijose 360 upių ir vandens telkinių – tai didžiausias koordinuotas piliečių mokslo projektas tokio pobūdžio Europoje. 

Projektas veikia paprastai: moksleiviai ir jaunimo grupės renka plastiko mėginius prie upių ir pakrančių, o surinktus duomenis analizuoja mokslininkai. Lietuva yra viena iš šalių, kuriose jau vykdomos šio projekto veiklos.

Surinkti duomenys jau panaudoti moksliniuose tyrimuose, vietiniuose upių valdymo planuose ir nacionalinėse stebėjimo strategijose. Europos lygmeniu „Plastic Pirates” paminėti ERA stebėjimo ataskaitoje ir ES „40 metų tyrimų ir inovacijų” leidinyje.

Projektas finansuojamas pagal Horizon Europe programą ir remiamas ES misijos „Atkurti mūsų vandenyną ir vandenis iki 2030 m.” tikslų. Tai puikus pavyzdys, kaip piliečių mokslas gali būti ir žaismingas, ir moksliškai reikšmingas, o dalyviai mokosi kritinio mąstymo ir gamtosaugos įgūdžių.

Daugiau informacijos rasite „Plastic Pirates” oficialioje svetainėje.

Nuotrauka: Cosmin Verdes / Unsplash

Gegužės 26-29 dienomis vyks metinė dalyvaujamuosius mokslus skatinančios asociacijos (AAPS) konferencija CAPS 2026. Konferencija vyks nuotoliniu formatu, tad dalyvauti gali tyrėjai ir praktikai iš viso pasaulio, įskaitant Lietuvą.

CAPS 2026 yra metinė konferencija, kurioje susitinka mokslininkai, projektų vadovai, pedagogai, bendruomenių lyderiai, politikos formuotojai ir komunikatoriai iš viso pasaulio. Konferencija vyksta nuotoliniu formatu, todėl dalyvavimas itin prieinamas. 

Konferencijos atidarymo pranešimą skaitys profesorė Kate Devlin, tema: besiformuojančių technologijų socialinis poveikis. Bus nagrinėjamos DI etikos ir socialinės pasekmės bei žmonių ir technologijų santykis. 

Programa apima sesijas tokiomis temomis kaip tvaraus finansavimo paieška piliečių mokslo projektams, aplinkos stebėjimo ilgalaikis tęstinumas, bei kaip skelbti dalyvaujamuosius tyrimus moksliniuose leidiniuose.

ECSA nariai gali registruotis lengvatine AAPS narių kaina. Registracija atvira, o konferencijos programa jau paskelbta. Lietuvos tyrėjams tai puiki proga pristatyti savo piliečių mokslo projektus tarptautinei auditorijai.

Daugiau informacijos rasite CAPS 2026 programoje ir registracijos puslapyje.

Nuotrauka: Headway / Unsplash

Lietuvos mokslo tarybos (LMT) įgyvendintas projektas OPUS ir jo atvirojo mokslo ambasadorių programa pelnė tarptautinį dėmesį – buvo nominuota prestižiniam „OE Global Award of Excellence” apdovanojimui. Tai reikšmingas ženklas, kad Lietuva aktyviai ir sėkmingai diegia atvirojo mokslo principus, įskaitant piliečių mokslą.

Trejų metų trukmės OPUS projektą vykdė 18 institucijų iš visos Europos, iš kurių tik dvi – mokslą finansuojančios organizacijos, ir viena jų yra LMT. Projekto metu LMT įgyvendino Atvirojo mokslo ambasadorių mokymų programą, kurioje dalyvavo 23 mokslinių projektų vadovai iš 6 Lietuvos mokslo ir studijų institucijų.

2025 m. „Open Education Global Awards for Excellence” sulaukė 196 nominacijų iš 42 šalių. Tarp jų Lietuva išsiskyrė kaip šalis, kurioje nacionalinė mokslą finansuojanti institucija ėmėsi lyderystės formuojant atvirojo mokslo kultūrą.

Per 9 mėnesius įgyvendinta intensyvi mokymų programa: 23 tyrėjų vadovai baigė atvirojo mokslo mokymus ir vėliau apmokė 211 tyrėjų įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir institutuose. Mokymų turinys apėmė ir piliečių mokslo principus bei jų taikymą praktikoje.

Nuo 2026 m. sausio mėnesio startuoja nauja LMT Atvirojo mokslo ambasadorių tinklo iniciatyva, kuri tęs OPUS metu sukurtą bendruomenę ir skatins sisteminį pokytį Lietuvos institucijose.

Daugiau skaitykite LMT svetainėje apie OPUS nominaciją ir projekto baigiamąją apžvalgą.

Kauno Technologijos universitete išleista nauja monografija „Bibliotekininkų kompetencijos, įgalinančios įsitraukimą į piliečių mokslo veiklas”, parengta remiantis 2022–2024 m. vykdyto tarptautinio projekto „Universitetų bibliotekos, stiprinančios akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse” (LibOCS) tyrimais.

Monografijoje analizuojama, kokios kompetencijos reikalingos bibliotekininkams, norintiems aktyviai dalyvauti piliečių mokslo veiklose ir tapti tarpininkais tarp mokslininkų ir visuomenės. LibOCS projektas tyrė, kaip universitetų bibliotekos gali stiprinti akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos regione.

Apie autorių komandą

Monografiją parengė Kauno technologijos universiteto tyrėjos: doc. dr. Gintarė Tautkevičienė, doc. dr. Aldona Augustinienė ir Aistė Pranckutė. Leidinį recenzavo Piliečių mokslo asociacijos atstovės.

Knygos pristatymo renginys

• Data: 2026 m. balandžio 23 d. (ketvirtadienis)
• Laikas: 15:00 val.
• Vieta: KTU Universiteto miestelio biblioteka (Studentų g. 48, Kaunas), auditorija M10
• Moderatorė: prof. dr. Eglė Butkevičienė

Renginyje dalyvaus visos trys leidinio autorės ir pristatys pagrindinius monografijos radinius bei rekomendacijas. Pristatymo renginį moderuos prof. dr. Eglė Butkevičienė.

Kviečiame visus besidominčius piliečių mokslu, bibliotekų vaidmeniu mokslo komunikacijoje ir bendruomenių įtraukimu į mokslinę veiklą dalyvauti knygos pristatyme.

---

LibOCS yra tarptautinis projektas, tyręs universitetų bibliotekų potencialą stiprinti akademinės bendruomenės ir visuomenės ryšį per piliečių mokslą Baltijos šalyse.

2026 m. balandžio 22 d. | 15:00–16:30 | Nuotoliniu būdu per Microsoft Teams

Vilniaus universiteto biblioteka kviečia į nuotolinę paskaitą „Piliečių mokslo įvairovė” (The Many Faces of Citizen Science), kurioje pranešimą skaitys vienas žymiausių šios srities tyrėjų pasaulyje prof. Alan Irwin.

Apie pranešėją

Prof. Alan Irwin yra plačiai pripažintas kaip piliečių mokslo (citizen science) sąvokos kūrėjas. Būtent jo 1995 m. knyga Citizen Science įtvirtino šį terminą akademiniame ir viešajame diskurse. Šiuo metu prof. Irwin dirba Orhuso universiteto (Danija) Tyrimų ir tyrimų politikos studijų centre bei Kopenhagos verslo mokyklos Organizacijų katedroje. Jis taip pat pirmininkavo Europos Komisijos savitarpio mokymosi programai „Piliečių mokslo iniciatyvos: politika ir praktika” ir vadovauja Danijos karališkosios mokslų ir literatūros akademijos komitetui „Mokslas visuomenėje”.

Kodėl verta dalyvauti?

Piliečių mokslas šiandien apima kur kas daugiau nei vieną modelį ar požiūrį. Nuo bendruomenių inicijuojamų aplinkos stebėsenos projektų iki struktūruotų duomenų rinkimo platformų, nuo dalyvavimo politikos formavime iki mokslo demokratizavimo – piliečių mokslo formos ir tikslai nuolat plečiasi. Prof. Irwin paskaitoje kvies pažvelgti į šią įvairovę ir apmąstyti, ką ji reiškia mokslo ir visuomenės santykiams ateityje.

Renginio informacija

• Data: 2026 m. balandžio 22 d. (trečiadienis)
• Laikas: 15:00–16:30
• Kalba: anglų k.
• Platforma: Microsoft Teams (nuotoliniu būdu)
• Renginio puslapis: biblioteka.vu.lt

Registracija

Dalyvavimas nemokamas. Registruokitės čia.

---

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto biblioteka.