Category: Uncategorized

  • Žiedinė statyba prasideda nuo žmonių: kaip įtraukti piliečius į statybinių medžiagų „antrą gyvenimą“

    Žiedinė statyba prasideda nuo žmonių: kaip įtraukti piliečius į statybinių medžiagų „antrą gyvenimą“

    Įsivaizduokite įprastą situaciją: renovuojate butą ar namą. Išnešate senas duris, plyteles, lentas, radiatorių, gal net langus. Dalis jų dar visai „gyvi“ – tik nebemadingi arba netinkantys jūsų projektui. Vis dėlto dažniausiai jie keliauja į atliekų srautą.

    Kodėl tai svarbu? Todėl, kad moksliniai tyrimai rodo: statybos sektorius yra vienas didžiausių pasaulinės energijos vartotojų. Jungtinių Tautų aplinkos programos duomenimis, pastatų statyba ir eksploatavimas sudaro daugiau nei trečdalį pasaulinio energijos vartojimo. Kiti tyrimai atskleidžia ir dar vieną paradoksą – nors daugiau kaip 90% pastatų „turinio“ teoriškai galėtų būti panaudota pakartotinai, realybėje po griovimo „antrą gyvenimą“ gauna tik apie 20–30% statybinių medžiagų. Šie skaičiai leidžia daryti svarbią išvadą: problema nėra vien technologinė. Tyrimai pabrėžia, kad pakartotinis statybinių medžiagų naudojimas stringa ne todėl, kad trūksta sprendimų, o todėl, kad nepakankamai susijungia žmonės, informacija ir pasitikėjimas. Būtent dėl šios priežasties piliečių įsitraukimas tampa lemiamu veiksniu.

    Kalbant apie žiedinę ekonomiką statybose, dažnai daug dėmesio skiriama įmonėms – rangovams, griovimo ar perdirbimo sektoriui. Tačiau analizuojant skirtingų šalių patirtis ir skaitmenines statybinių medžiagų mainų platformas, matyti, kad svarbią vietą jose užima galutiniai naudotojai – individualūs būsto savininkai ir „pasidaryk pats“ entuziastai. Tai rodo, kad žiediniais principais paremta statyba negali vykti vien „tarp profesionalų“.

    Tyrimai leidžia piliečių vaidmenį matyti daug plačiau. Gyventojai yra medžiagų savininkai, kurie po remonto sprendžia, ar medžiagas išmesti, ar perduoti kitam. Jie yra pirkėjai, galintys sąmoningai rinktis pakartotinai naudojamas medžiagas. Jie taip pat yra nuomonės formuotojai, kurių patirtys skatina pasitikėjimą ar nepasitikėjimą tokiais sprendimais bendruomenėse. Galiausiai, piliečiai tampa ir spaudimo šaltiniu, kai jų poreikiai pradeda daryti įtaką savivaldybių sprendimams, taisyklėms ir paskatoms.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama, kad šį procesą gali paspartinti skaitmeninės platformos. Jos padeda ne tik sujungti pasiūlą ir paklausą, bet ir kurti skaidrumą, atsekamumą bei pasitikėjimą – savybes, kurios yra itin svarbios kalbant apie naudotas statybines medžiagas. Vis dėlto tyrimai taip pat aiškiai rodo: technologijos pačios savaime žiedinės ekonomikos neužtikrina.

    Platformų sėkmė priklauso nuo to, ar jos geba įtraukti žmones. Analizuojant skirtingus pavyzdžius matyti, kad piliečių įsitraukimas stiprėja tada, kai kuriamas pasitikėjimas, pateikiama aiški ir praktiška informacija, o pats dalyvavimas yra paprastas ir prasmingas. Žmonės dažnai nesirenka pakartotinio naudojimo ne dėl nenoro, o dėl neaiškumo – kaip išmontuoti, ar medžiaga tinkama, ar ji bus kam nors naudinga.

    Kai šios kliūtys sumažinamos, individualūs sprendimai pradeda kauptis. Tyrimai rodo, kad ilgainiui tai virsta bendruomeninėmis praktikomis: žmonės dalijasi patirtimi, rekomenduoja vieni kitiems, jungiasi prie vietinių iniciatyvų. Taip žiedinė statyba ima veikti ne kaip pavienis eksperimentas, o kaip socialinis procesas.

    Todėl žiedinė ekonomika statybose yra ne vien technologijų ar reguliavimo klausimas. Moksliniai tyrimai vis aiškiau rodo, kad jos sėkmė priklauso nuo žmonių – nuo kasdienių piliečių sprendimų, pasitikėjimo ir noro dalyvauti. Kai piliečiui tai padaryti yra paprasta, saugu ir prasminga, statybinės atliekos ima virsti tuo, kuo jos iš tiesų gali būti – ištekliais, turinčiais antrą gyvenimą.


    Tyrimo rezultatai gauti vykdant projektą „Civilinės inžinerijos mokslo centras“ (Projekto Nr. S-A-UEI-23-5, ŠMSM)

  • VU vyksta Atvirojo mokslo konferencija

    VU vyksta Atvirojo mokslo konferencija

    Vilniaus universiteto biblioteka kviečia dalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Atvirasis mokslas šiandien ir rytoj“ (Open Science Today and Tomorrow), kuri vyks 2025 m. spalio 22 d. Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC), Saulėtekio al. 5, Vilniuje. Renginys atviras visiems, galima dalyvauti gyvai arba nuotoliniu būdu.

    Konferencijos metu Lietuvos ir Europos šalių pranešėjai aptars atvirojo mokslo politikos, infrastruktūros, duomenų valdymo, etikos ir bendradarbiavimo klausimus. Tai puiki proga sužinoti naujausias tendencijas, pasidalyti patirtimi ir užmegzti ryšius su atvirojo mokslo ekspertais.

    Renginį moderuos dr. Monika Mačiulienė, Piliečių mokslo asociacijos vadovė.

    Registracijos nuoroda ir visa programa – Vilniaus universiteto bibliotekos svetainėje.


    Kviečiame jungtis prie diskusijų apie atvirojo mokslo dabartį ir ateitį!

  • „Green Stories“: tarpdisciplininis projektas, kviečiantis visuomenę veikti biologinės įvairovės labui

    „Green Stories“: tarpdisciplininis projektas, kviečiantis visuomenę veikti biologinės įvairovės labui

    2024 m. kovo mėnesį startavo tarpvalstybinis projektas „Green Stories“ (LL-00188), finansuojamas pagal Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą. Projektą įgyvendina Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kartu su Daugpilio universitetu. Iniciatyva skirta biologinės įvairovės išsaugojimui, aplinkosauginio sąmoningumo stiprinimui ir gyventojų įtraukimui į mokslu grįstas veiklas.

    Vienas iš svarbių projekto akcentų – piliečių įsitraukimas ne kaip stebėtojų, bet kaip aktyvių gamtosaugos ir duomenų rinkimo dalyvių. Projekto veiklos apima retų ir istorinių augalų inventorizacijas saugomose teritorijose, edukacinių programų kūrimą moksleiviams ir visuomenei, praktinius mokymus bei pažintinių erdvių vystymą. Surinkti duomenys papildys nacionalines duomenų bazes, o naujai kuriami katalogai ir informaciniai šaltiniai bus prieinami plačiajai visuomenei.

    Palūšėje įkuriama „Mėnulio laboratorija“ – naujas mokslo ir edukacijos centras, skirtas eksperimentams su augalų auginimu simuliacinėmis sąlygomis. Greta atsiras ir istorinių augalų ekspozicinis sodas, skatinantis nykstančių kultūrinių rūšių atpažinimą ir išsaugojimą. Tuo pačiu Daugpilio universiteto tyrimų centre „Ilgas“ bus kuriamos demonstracinės erdvės, edukacinės lauko klasės, sėklų bankas ir atkuriamos dirbtinės buveinės.

    Projektas remiasi bendradarbiavimu tarp gamtosauginių institucijų ir mokslo bendruomenės – partneriais tampa ir Lietuvos universitetai: Vilniaus universitetas, VILNIUS TECH, Vytauto Didžiojo universitetas. Tokia partnerystė atveria galimybes integruoti tarpdisciplininius ir piliečių mokslu grįstus sprendimus ne tik į mokslinius tyrimus, bet ir į viešąją erdvę.

    „Green Stories“ demonstruoja, kad biologinės įvairovės apsauga gali būti grindžiama ne vien ekspertinėmis žiniomis, bet ir visuomenės dalyvavimu. Projektas tampa platforma, kurioje susitinka ekologija, švietimas, mokslas ir vietos bendruomenės – formuodami praktinį pagrindą piliečių mokslui Lietuvos kontekste.

    Daugiau informacijos: Projekto profilis Interreg svetainėje

  • Nuotolinė paskaita „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“

    Nuotolinė paskaita „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“

    Balandžio 18 d. įvykęs Piliečių mokslo mėnesiui paminėti skirtas renginys „iNaturalist: kaip pažįstant gamtą prisidėti prie mokslinių atradimų?“ sutraukė gausų dalyvių būrį. Pasitelkdami „iNaturalist“ programėlę, renginio dalyviai praktiškai išbandė piliečių mokslo metodą ir atrado daugiau nei 50 skirtingų biologinių rūšių, įsikūrusių VU bibliotekos MKIC pašonėje! Renginio sėkmės pakylėti, kviečiame pratęsti pažintį su piliečių mokslu, šįkart, į piliečių mokslo fenomeną žvelgiant iš teorinės perspektyvos, ir dalyvauti balandžio 30 d. 10 val. vyksiančioje nuotolinėje paskaitoje „Piliečių mokslas – neišnaudota galimybė Lietuvos mokslininkams?“. Renginį ves Lietuvos Piliečių mokslo asociacijos vadovė dr. Monika Mačiulienė. Monika jau ne vienus metus užsiima aktyvia piliečių mokslo idėjų populiarinimo ir sklaidos veikla ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Džiaugiamės suteikta galimybe piliečių mokslu besidominčiai bendruomenei pristatyti aktualias piliečių mokslo tendencijas, kurios Lietuvoje lieka mokslinių tyrimų periferijoje.

    Piliečių mokslo metodas yra visose mokslo srityse taikytinas tyrimo metodas, tad nenuostabu, kad piliečių mokslo projektai stebina savo įvairove, į kurią patenka tiek lokalūs ekosistemų, tiek kosmoso platybių tyrinėjimai. Renginio metu susipažinsite su šia įvairove, piliečių mokslo metodo teoriniais pagrindais, jį grindžiančiais principais ir gerosiomis praktikomis. Taip pat sužinosite, su kokiais iššūkiais ir problemomis susiduria piliečių mokslas, skindamasis kelią ne tik į profesionalių mokslininkų, bet ir į mokslininkų mėgėjų (piliečių) gretas. Kartu ieškosime būdų, kaip skatinti piliečių mokslo idėjų sklaidą Lietuvoje, siekdami, kad akademinė bendruomenė ir patys piliečiai atrastų piliečių mokslą ir pasinaudotų jo teikiamomis galimybėmis, sprendžiant aktualias nūdienos problemas.

    Renginio data ir laikas: 2024 m. balandžio 30 d. 10.00 val. Renginys vyks nuotoliniu būdu.

    Kviečiame registruotisregistracija

  • IMPETUS akseleratoriaus kvietimas piliečių mokslo iniciatyvoms

    IMPETUS akseleratoriaus kvietimas piliečių mokslo iniciatyvoms

    Projektas IMPETUS ieško naujų ir tęstinių piliečių mokslo projektų, kuriuos galėtų remti ir skatinti šiuo atviru kvietimu. Jei taikote piliečių mokslą išradingais būdais visuomenės problemoms spręsti, IMPETUS nekantrauja prisidėti prie jūsų iniciatyvų. Šiuo atviru kvietimu IMPETUS sudaro dvi galimybes piliečių mokslo projektams – IMPETUS akseleratorius ir Europos Sąjungos apdovanojimas už piliečių mokslą. Kviečiame nuo sausio 10 d. teikti paraiškas dėl Europos Sąjungos apdovanojimo už piliečių mokslą iki kovo 11 d. (23:59 val. CET) ir dėl IMPETUS Akseleratoriaus iki kovo 14 d. (12:00 val. CET).

    Kvietimas lietuvių k. 

    Daugiau informacijos apie IMPETUS projektą

  • LRT radijas laida Tuzinas. Mokslininkė Monika Mačiulienė apie mokslo klaidas ir reputaciją

    LRT radijas laida Tuzinas. Mokslininkė Monika Mačiulienė apie mokslo klaidas ir reputaciją

    „Neteisinga, kad tiek daug mokslininkų dirba, bet niekas nesupranta, ką jie daro“ – teigia mokslininkė Monika Mačiulienė, kuri pripažįsta, kad per daug metų įsišaknijęs užsidariusių mokslininkų įvaizdis turi keistis. Monika pasakoja, kad pasaulyje vis plačiau kalbama apie paprastų žmonių įsitraukimą į mokslo projektus, kuriuose lavinamas ne tik kritinis mąstymas, bet ir atliekami neįtikėtini atradimai. Vienas iš pavyzdžių susijęs su kosmoso tyrinėjimais, kuomet paprastas pilietis 2020 metais, nagrinėjant NASA paviešintus duomenis, atrado naują planetą. Ar tai įmanoma ir Lietuvoje?

    Dvylika punktų apie mokslininko įvaizdį, mokslo klaidas ir visuomenės įsitraukimą į svarbiausius žmonijos atradimus su VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro vadove dr. Monika Mačiulienė. Ved. Ignas Klėjus

    Visus laidos įrašus rasite apsilankę lrt.lt portale: https://www.lrt.lt/radioteka

  • ATHENA Talks x Piliečių mokslas

    ATHENA Talks x Piliečių mokslas

    2023 birželio 9d. asociacijos vadovė dr. Monika Mačiulienė dalyvavo ATHENA Europos universitetų pokalbių laidoje ir pristatė pranešimą “Piliečių mokslas Lietuvoje: ar mūsų mokslo ir inovacijų ekosistema pasiruošusi priimti piliečių indėlį?”.

  • VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro atidarymas

    VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro atidarymas

    2023 m. balandžio 19 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) vyko prieškonferenciniai renginiai, kurie buvo tarptautinės konferencijos “Vizualumas 2023: Žiniasklaida ir komunikacija (dez)informacijos amžiuje”.

    Vienas svarbiausių šios dienos renginių buvo VILNIUS TECH Piliečių mokslo centro atidarymas. Įkurtuvių metu sveikinimo žodį tarė studijų prorektorė dr. Živilė Sederevičiūtė-Pačiauskienė, dekanė dr. Vaida Asakavičiūtė ir Piliečių mokslo centro vadovė Dr. Monika Mačiulienė. Po atidarymo buvo pristatyta į piliečių mokslą orientuotų VILNIAUS TECH projektų vinjetė, įskaitant Erasmus+ FabCitizen (pristatė Dr. Jan M. Pawlowski, Horizon Europe projektą CLIMAS (pristatė Dr. Aelita Skaržauskienė, H2020 projektą INCENTIVE (pristatė Dr. Monika Mačiulienė) ir Erasmus+ projektą CHILD (CHILD projektą pristatė Vaida Nedzinskaitė-Mitkė).

    Vėliau vyko “World Cafe” seminaras su Piliečių mokslo centro suinteresuotomis šalimis apie piliečių mokslo ateitį VILNIAUS TECH, Lietuvoje ir Baltijos regione. Seminarui pirmininkavo Prof. Dr. Aelita Skaržauskienė, dalyvavo Jan Pawlowski, Dr. Kristina Kovaitė ir Prof. Dr. Vytis Valatka. Dieną užbaigė apskritojo stalo diskusija su politikos formuotojais apie Piliečių mokslo iniciatyvas ir centrus Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kontekste. Diskusijai pirmininkavo Dr. Monika Mačiulienė.

  • LibOCS projekto rezultatai

    2022 metais penkios Baltijos šalių universitetų bibliotekos kartu su dviem tarptautiniais partneriais pradėjo bendrą kelionę, kurios tikslas – supažindinti bibliotekas ir bibliotekininkus su piliečių mokslo žiniomis. Greitai supratome, kad būtina įtraukti ir šviesti ne tik bibliotekininkus, bet ir kitus universitetų darbuotojus bei visuomenę.

    LibOCS komanda džiaugiasi galėdama pristatyti ir pasidalyti projekto rezultatais, kurie buvo parengti galvojant apie bibliotekų darbuotojus, tačiau tinka ir visiems besidomintiems piliečių mokslu. Svarbiausi pasiekimai yra šie:

    Visus šiuos išteklius, internetinių seminarų pateiktis, projektų ataskaitas, apklausų analizes ir dar daugiau rasite LibOCS projekto kolekcijoje “Zenodo“ talpykloje.